Satoshi Kazanava, Londono ekonomikos mokyklos psichologijos profesorius, tikina, kad pelėdos statistiškai protingesni nei vyturiai. Be abejo, kalbame apie žmonių tipus, kurie gulasi arba keliasi paryčiais. Tirti dvidešimtmečiai atskleidžia įdomų faktą.
Kaip bebūtų keista, ryšys tarp ėjimo miegoti bei kėlimosi iš ryto laiko bei intelekto koeficiento yra, bei yra logiškai paaiškinamas.
Laikantis evoliucinės psichologijos minties, žmogaus elgesys ir mąstymas įtakojami aplinkos, karta iš kartos. Galimybė nemiegoti iki paryčių (ir tuo metu kažką veikti) atsirado visai neseniai – tik kuomet pakankamai ištobulėjo dirbtinis apšvietimas. Elektros atsiradimas tapo esminiu sukrėtimu. Tad vėliau gulantys žmonės tiesiog JAU evoliuciškai „susivokė” su nauja realybe, kad „diena trunka ilgiau nei šviesa už lango”. Vadinasi per šiuos pastaruosius šimtmečius pasamonė jau evoliucionavo nuo tos pasamonės, kuri „vyturiams” šaukte šaukia – „už lango tamsu, eik miegot. Jau rytas – laikas keltis!”.
Pavyzdžiui, vištų niekas nelaiko protingomis. O juk jos užmiega vos ima temti. O štai apuokas (pelėda) visose pasakose yra protingas paukštis – nes naktį nemiega! 🙂
Nors S.Kazanavos įrodymai kiek rimtesni – statistiškai jo tirtoje imtyje 23:41 ėjusių miegot intelekto koeficientas tebuvo 75 ir mažiau, o tų, kurie guldavosi dešimt minučių po 24h, buvo vidutiniški – IQ nuo 90 iki 110. Tuo tarpu tiriamieji, kurių IQ didesnis nei 125, guldavosi pusę pirmos nakties. Ryte „nenuovokesnieji” keliasi anksčiausiai – 7:20, „vidutiniokai” – 7:32, o „gabieji” – beveik 8 valandą.
Savaitgaliais žemesnio IQ jaunuoliai gulasi 0:35, keliasi 10:09, vidutiniokai – 1:13 ir 10:14,
o gabiausieji – 1:44 ir keliasi 11:07.
Parašykite komentarą